1940 08 16 – 2011 06 08
Profesorius Zenonas Rokus Rudzikas – žymus Lietuvos mokslininkas ir mokslo organizatorius, žinomas pasaulyje savo ir jo mokinių darbais iš daugiaelektronių atomų teorijos ir jos taikymų astrofizikoje ir plazmos fizikoje.
Zenonas Rokus gimė 1940m. rugpjūčio 16 d. Gulbiniškių kaimo vienkiemyje (Lazdijų raj.). Buvo šeštasis vaikas ūkininkų šeimoje. Baigęs Vainežerio pradinę mokyklą, 1951m. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą Kapčiamiestyje. Deja, tų metų rugsėjo viduryje visa šeima buvo išvežta į Sibirą – Tomsko sritį, Asino gyvenvietę. Vaikui buvo leista lankyti vietos mokyklą. Mokydamasis labai gerai, jis 1957 m. baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu.
Tais pačiais metais Z.R. Rudzikas grįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, fizikos specialybę. 1962 m. su pagyrimu baigęs studijas jis buvo priimtas dirbti į Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutą, ten įstojo į aspirantūrą. profesoriaus A. Jucio vadovaujamas parengė ir 1965 m. apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Neredukuotinių tenzorinių operatorių matematinio aparato ir jo taikymo atominių spektrų teorijoje klausimu“. Tais pačiais metais vedė medikę Mariją Danutę Kriukaitę.
Z.R. Rudzikas pasižymėjo kaip talentingas teoretikas – nustatė radiacinių šuolių dėsningumų, naujų sąryšių tarp atominių dydžių, gavo reliatyvistinių pataisų išraiškų. A. Jucio paragintas, jis intensyvaus septynerių metų darbo rezultatus apibendrino antrojoje disertacijoje „Daugiaelektronių atomų spektrų teorijos klausimu“, kurią apgynė 1972 m.
1974 m. staiga mirus profesoriui A. Juciui, Z.R. Rudzikui teko atsakinga pareiga tapti savo mokytojo sukurtos atomo teorijos mokyklos vadovu. Jis iniciavo Atomo teorijos skyriaus darbų plėtrą naujomis, turinčiomis svarbių taikymų daugiakrūvių jonų ir astrofizikos kryptimis. Z.R. Rudzikas parengė 26 mokslų daktarus, kartu su savo mokiniais gavo esminių atomo teorijos, spektroskopijos rezultatų; tarp jų verta išskirti izosukinio formalizmo įvedimą atomo fizikoje, antrinio kvantavimo vaizdavimo pritaikymą kilminių koeficientų išraiškoms gauti, reliatyvistinės elektronų šuolių teorijos plėtojimą. Tie rezultatai buvo paskelbti apie 270 mokslinių publikacijų, tarp jų 4 monografijose[1-4]. Z.R. Rudziko monografija „Theoretical Atomic Spectroscopy“, išleista Kembridžo universiteto, susilaukė dviejų leidimų. Jo mokslo darbai buvo įvertinti dviem Lietuvos mokslo premijomis, LMa vardine Adolfo Jucio premija. Apie Z.R. Rudziko darbų tarptautinį pripažinimą liudija Vilniuje jo organizuotos trys tarptautinės atomo fizikos konferencijos.
Z.R. Rudzikas atliko didžiulį mokslo organizacinį darbą Lietuvoje ir užsienyje. Beveik du dešimtmečius jis vadovavo LMA Fizikos institutui bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutui (LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977 – 1988), direktorius (1988 – 1990), valstybinio (nuo 2002 – Vilniaus universiteto) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990 – 2003)). Pasižymėdamas dideliu geranoriškumu ir taktiškumu, sutelkė kūrybingą kolektyvą, rūpinosi įvairių mokslo šakų plėtra institute. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Z.R. Rudzikas, būdamas Lietuvos mokslo tarybos nariu, Vyriausybės ekspertu, Lietuvos fizikų draugijos prezidentu, daug prisidėjo ne tik prie Lietuvos fizikos, bet ir prie viso mokslo pertvarkos, glaudesnio jo integravimo į pasaulinį mokslą. 1994 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, o 2003 m. – jos prezidentu. Šešetą metų eidamas šias pareigas, jis rūpinosi naujo LMa vaidmens formavimu, ypač jos tarptautinių ryšių stiprinimu. Jo iniciatyva Baltijos šalių mokslininkai ėmė dalyvauti europiniuose paskirstytųjų skaičiavimų plėtros projektuose, Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Europos branduolinių tyrimų centru CERN. 2001–2008 m. būdamas „Lietuvos fizikos žurnalo“ vyriausiuoju redaktoriumi, Z.R. Rudzikas dėjo daug pastangų kelti jo reitingą. Buvo sudaryta tarptautinė žurnalo patarėjų taryba, jis pripažintas Europos fizikų draugijos, pradėtas referuoti Inspec duomenų bazėje.
Z.R. Rudzikas atstovavo Lietuvos mokslui ir gynė jo interesus įvairiuose Europos sąjungos komitetuose ir komisijose: Kaip Pasaulio mokslininkų federacijos narys, Europos ekonomikos ir socialinio komiteto narys, jis dalyvavo svarstant esmines mokslo plėtros problemas, ypač išskirdamas globalias grėsmes, klimato kaitą, energetiką ir gyvenimo kokybę. Akademikas 2001 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, dvi Lietuvos nacionalinės mokslo premijos, skirtos vienam asmeniui (1976 ir 1998). 2005 metais jam su bendradarbiais už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“buvo suteikta Lietuvos mokslų akademijos Adolfo Jucio premija. Z.B. Rudziko veikla plėtojant Baltijos šalių mokslinius ryšius buvo įvertinta švedų mokslininkų Gunnar ir Gunnel Källèn premija (1993) ir Baltijos valstybių mokslų akademijų medaliu (2007). Kolegos astronomai vieną savo atrastų asteroidų pavadino vardu Rudzikas .
Akademikas Zenonas Rokus Rudzikas buvo unikali asmenybė, skyrusi visą savo gyvenimą mokslui, daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo garsinimo. Iki pat mirties 2011 06 08 jis aktyviai dirbo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju, skaitė paskaitas doktorantams, inicijavo mokslinius projektus. Gausūs darbai neužgožė Z.R. Rudziko rūpesčio savo šeima, jis negailėjo laiko ir savo bendradarbių reikalams. Vaikystėje patyręs tremtinio dalią, vertino ir jautriai gynė lietuvybę.
Prof. Z.B. Rudziko vaisinga veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir tarptautiniame moksle, jo darbus tęsia mokiniai, bendradarbiai, kitų šalių mokslininkai, naudojantys jo knygas ir straipsnius.
Plačiau akad. Z.B. Rudziko gyvenimas ir veikla pristatyti „Lietuvos mokslo“ serijos leidinyje5.
1. A.A. Nikitin, Z.R. Rudzikas. Osnovy teorii spektrov atomov i ionov, Moskva: Nauka. Glavnaja redakcija fiziko-matematicheskoi literatury, 1983.
2. Z.R. Rudzikas, J.M. Kaniauskas. Kvazispin i izospin v teorii atoma, Vilnius: Mokslas, 1984.
3. Z.R. Rudzikas, A.A. Nikitin, A.F. Kholtygin. Teoreticheskaja atomnaja spectroskopija. rukovodstvo dlia astronomov i fizikov, Leningrad: Izdatel'stvo Leningradskogo universiteta, 1990.
4. Z.R. Rudzikas. Theoretical Atomic Spectroscopy, Cambridge, New York: Cambridge University Press, 1997, 2007.
5. Akademikas Zenonas Rudzikas. Sudarė N. Šaduikienė, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2000.